Kai senolių išmintis atgyja mokinių rankose: etnokultūra STEAM veiklose

 Ar gali senieji lietuvių liaudies amatai būti įdomūs šiuolaikiniam mokiniui? Ar tradiciniai raštai, simboliai ir rankdarbių technikos gali atrasti vietą STEAM ugdyme? Alytaus Dzūkijos mokykloje vykdomas projektas „Etnokultūra: senolių žinios STEAM veiklose“ parodė, kad tradicijos gali ne tik išlikti, bet ir atgimti naujomis, kūrybiškomis formomis.

 Projekto tikslas – per STEAM veiklas atskleisti Lietuvos etnokultūrą, siejant senolių žinias su šiuolaikiniu mokslu, technologijomis ir kūryba. Technologijų pamokose 5–8 klasių mokiniai ne tik susipažino su lietuvių tautodailės simboliais, bet ir patys juos interpretavo, išbandydami įvairias tradicines ir šiuolaikines rankdarbių technikas. Kūrybinės veiklos tapo puikia galimybe sujungti technologijų, dailės, matematikos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros bei gamtos mokslų žinias.

  Penktokai leidosi į pažintį su lietuvių etniniais ženklais ir jų simbolika. Kurdami nedidelius austus darbelius, mokiniai vaizdavo gyvybės medį, augalus, paukščius ir kitus gamtos motyvus. Audimas pareikalavo kantrybės, kruopštumo ir kūrybiškumo. Derindami spalvas, tekstūras bei skirtingas medžiagas, mokiniai įsitikino, kad net ir paprastas siūlas gali virsti savitu meno kūriniu.

  Šeštokų darbuose ypatingas dėmesys skirtas gyvybės medžiui – vienam prasmingiausių lietuvių tautodailės simbolių. Naudodami sausąją vilnos vėlimo techniką, mokiniai kūrė spalvingus paveikslėlius, kuriuose atsiskleidė jų individualus požiūris į tradicinę simboliką. Kitoje veikloje šeštokai gilinosi į Dzūkijos raštus ir lietuvių liaudies ornamentiką, siuvinėdami kryželiu. Tradiciniai geometriniai ir augaliniai ornamentai papuošė jų sukurtas margučių formos dekoracijas. Skaičiuodami kryželius, laikydamiesi raštų simetrijos ir derindami spalvas, mokiniai praktiškai taikė matematines žinias, lavino kruopštumą, kantrybę ir kūrybiškumą.

  Septintokai kūrybinio įkvėpimo sėmėsi iš Dzūkijos gamtos ir lietuvių liaudies tradicijų. Siuvinėdami augalinius ornamentus, jie mokėsi įvairių dygsnių, ieškojo spalvų dermės ir kūrė savitas kompozicijas. Velykinių tradicijų motyvus mokiniai perteikė ir veldami vilną ant putplasčio kiaušinių. Dar viena veikla – paukščių siuvimas iš filco. Susipažinę su paukščio simbolika lietuvių etninėje kultūroje, mokiniai šiuos motyvus perkėlė į savo kūrybinius darbus. Taip gamtos pažinimas, tautosaka ir technologijos susijungė į prasmingą kūrybinį procesą.

  Aštuntokai gilinosi į lietuvių tautinių juostų ornamentiką ir išbandė įvairias kūrybines technikas. Naudodami specialias karoliukų audimo stakles, jie kūrė spalvingas juosteles, įkvėptas Dzūkijos tautinių raštų. Ši veikla pareikalavo kruopštumo, tikslumo ir matematinio mąstymo – mokiniai planavo ornamentus, skaičiavo karoliukus, derino spalvas ir išlaikė raštų simetriją. Ne mažiau įdomi veikla buvo mandalų kūrimas iš siūlų ir medinių lazdelių. Kurdami geometrines kompozicijas, mokiniai galėjo pasirinkti spalvas pagal Lietuvos etnografinius regionus, taip susiedami kūrybą su krašto kultūriniu savitumu. Šiame procese atsiskleidė simetrijos, geometrinių formų, spalvų ritmo ir kompozicijos principai. Abi veiklos parodė, kaip etnokultūros elementai gali būti kūrybiškai interpretuojami pasitelkiant įvairias technologinio ugdymo formas.

  Ypač džiugu, kad mokinių kūryba peržengė mokyklos ribas. Šeštokų kryželiu siuvinėti lietuvių liaudies ornamentais puošti darbai ir aštuntokų karoliukais austos juostelės buvo pristatyti Lietuvos mokinių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“, vykusiame Alytaus kultūros centre. Dalyvavimas konkurse suteikė mokiniams galimybę pristatyti savo kūrybą platesnei visuomenei ir prisidėti prie lietuvių tautodailės tradicijų puoselėjimo.

  Svarbi projekto dalis – tarpdalykinė integracija, leidusi į etnokultūrą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Technologijų pamokose mokinių kūrybinės veiklos siejosi su istorija, lietuvių kalba ir literatūra, daile, matematika bei gamtos mokslais. Gilindamiesi į lietuvių liaudies simbolius, ornamentus ir tradicinius amatus, mokiniai pažino jų istorinę bei kultūrinę reikšmę, tautosakos motyvus. Kurdami darbelius, praktiškai taikė matematines žinias – simetriją, geometrinių formų pasikartojimą, proporcijas ir skaičiavimus. Dailės žinios padėjo ieškoti spalvų dermės ir kompozicinių sprendimų, o gamtos mokslų sąsajos atsiskleidė pažįstant natūralių medžiagų savybes bei gamtos motyvus. Taip skirtingų dalykų žinios susijungė į vieną prasmingą kūrybinį procesą, kuriame etnokultūra tapo jungiamąja grandimi.

  Šios veiklos atskleidė, kad STEAM ugdymas gali būti sėkmingai įgyvendinamas puoselėjant tautinį paveldą. Mokiniai ne tik įgijo naujų žinių ir praktinių gebėjimų, bet ir mokėsi savarankiškai planuoti, ieškoti kūrybinių sprendimų, įveikti technologinius iššūkius bei vertinti savo darbo rezultatus. Svarbiausia, kad tradiciniai amatai tapo priemone ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, kantrybę ir pagarbą savo krašto kultūrai.

  Šis projektas dar kartą patvirtino, kad etnokultūra nėra vien praeities prisiminimas. Ji gali būti gyva, įdomi ir artima šiandienos mokiniui, kai suteikiama galimybė ne tik apie ją išgirsti, bet ir patiems kurti, tyrinėti bei atrasti.

  Žvelgiant į mokinių darbus ir jų dalyvavimą konkurse, galima pasidžiaugti, kad projekto tikslas pasiektas – senolių žinios ir tradiciniai amatai prasmingai susieti su šiuolaikiniu STEAM ugdymu. Kiekvienas austas, siuvinėtas, veltas ar kita technika sukurtas darbelis tapo ne tik kūrybinės veiklos rezultatu, bet ir maža mūsų kultūrinio paveldo dalimi, atgimusia jaunųjų kūrėjų rankose. Juk tradicijos išlieka gyvos tada, kai jas ne tik prisimename, bet ir perduodame iš kartos į kartą.